2 etapas - klimato detektyvai

2 etapas - klimato problemos tyrimas

Šiame etape mokiniai tiria klimato problemą, kurią nustatė 1 etape. Šiuo tikslu mokiniai rinkti tinkami duomenys, kompiliuoti šiuos duomenis, analizuoti jų išvadas ir daryti išvadas..

2 etapo metu EKA arba, jei taikoma, nacionalinis koordinatorius organizuos internetinius renginius, kuriuose komandos galės "Klauskite mokslininko" ir gaukite pagrindinę informaciją bei patarimų.

2 etapo etapai:

Duomenų rinkimas

2 etapas - tai laikas pradėti rinkti duomenis, kad būtų galima atsakyti į 1 etape nustatytą tyrimo klausimą. Svarbu, kad visi surinkti duomenys būtų registruojami, todėl mokiniai gali turėti žurnalą arba registravimo lapus, į kuriuos surašoma atitinkama informacija.

Žemės stebėjimo duomenys, kuriuos mokiniai naudoja Climate Detectives projektui, gali būti antžeminiai matavimai ARBA palydovų duomenys. Mokiniai savo tyrimuose taip pat gali naudoti abiejų tipų duomenis.

Antžeminiai duomenys

Tai mokinių vietoje surinkti duomenys. Žurnale, registravimo lape ar skaičiuoklėje gali būti pateikiama tokia svarbi informacija.

Data
Dienos laikas
Vieta (žemėlapis ir GPS)
Klimato kintamasis (temperatūra, drėgmė, vėjo greitis, krituliai, debesuotumas)
Stebėjimų įrašai
Išmatavimai ir (arba) skaičiavimai
Apklausos atsakymai
Lauko eksperimento duomenys
Laboratorinio eksperimento duomenys

Mokinių darbo įrodymai taip pat gali būti fiksuojami dokumentais:

Duomenų rinkimo vietos nuotraukos
Vaizdo įrašai
Komandos narių nuotraukos darbe (įsitikinkite, kad laikotės jūsų mokyklai taikomų BDAR taisyklių)
Renkamų duomenų ekrano nuotraukos
Lauke arba laboratorijoje atliktų eksperimentų eskizai su etiketėmis

Tai gali būti naudinga informuojant apie mokinių darbą, atliktą per projekto 3 etapą.

Prieiga prie palydovinių duomenų ir jų naudojimas
Aplink Žemę skrieja daugybė palydovų, kurie renka duomenis ir stebi klimatą iš kosmoso (nuotoliniu būdu). Šiuose palydovuose naudojami įvairūs jutikliai, kurie teikia dabartinius ir istorinius duomenis apie įvairius klimato kintamuosius.
Mokiniai gali naudotis duomenimis, susijusiais su žemės temperatūra, oro kokybe, augmenijos modeliais, ledo danga, vandenynais ir daugeliu kitų. Galima naudotis duomenimis ir palydovinėmis nuotraukomis, o gauti duomenys gali būti naudojami siekiant atsakyti į tyrimo klausimą, kuris buvo nustatytas projekto "Klimato detektyvai" 1 etape.

Jei mokiniai klimato problemai tirti naudoja palydovinius duomenis ir vaizdus, jie turėtų vesti išsamius užrašus, įskaitant:
Nurodykite nuorodą į naudojamas programas
Data, kada jie ieškojo duomenų
Ieškoma vietovė
Įrašykite, ar tai dabartiniai, ar istoriniai duomenys.
Duomenų gavimas ir išsaugojimas
Atsisiųsti ir išsaugoti norimus naudoti palydovinius vaizdus

Organizuoti ir tvarkyti duomenis

Pirmas žingsnis organizuojant duomenis - juos surinkti tokia forma, kurią būtų lengva interpretuoti ir kurioje būtų galima lengvai pastebėti ryšius tarp kintamųjų.

Mokiniai gali sudaryti aiškiai paženklintas duomenų lenteles. Vėliau iš jų galima sudaryti įvairių tipų diagramas, kuriose būtų galima pavaizduoti duomenis ir aiškiau matyti dėsningumus, tendencijas, panašumus ir (arba) skirtumus.

Linijinės diagramos
išsibarstymo diagramos
tendencijų grafikai
stulpelinės diagramos
skritulinės diagramos

Sudarydami grafikus, mokiniai turėtų įtraukti šiuos dalykus:
grafiko pavadinimas
aiškiai paženklintos ašys.
matavimo vienetai
tinkamas mastelio nustatymas

Mokiniai gali atlikti paprastus statistinius ir (arba) matematinius skaičiavimus, pavyzdžiui, apskaičiuoti imties dydį, vidurkį, medianą ir intervalą.

Šios lentelės ir diagramos bus naudingos trečiajame projekto etape, kai mokiniai dalysis savo rezultatais ir praneš apie savo išvadas.

Analizuoti duomenis ir daryti išvadas

Surinkti ir apibendrinti duomenys bus pagrindas diskusijoms, samprotavimams ir apmąstymams apie komandinį projektą. Mokiniai gali naudoti šiuos klausimus, kad įvertintų, ar jų gauti duomenys atsako į jų tyrimo klausimą:
Ar yra akivaizdžių tendencijų ir (arba) modelių?
Ką gali reikšti tendencijos ir (arba) modeliai?
Ar yra kokių nors neatitikimų arba kas nors, kas atrodo neteisinga? Ar juos galima paaiškinti?
Ar galima daryti kokias nors išvadas?
Ar yra kokių nors išvadų apribojimų?
Ar pakankamai atsakyta į tyrimo klausimą?
Ar reikalingi tolesni tyrimai?

Išvados yra sudėtinga mokslinių tyrimų proceso dalis, o skirtumas tarp rezultatų ir išvadų ne visada yra aiškus. Išvadose turėtų būti stengiamasi atsakyti į tyrimo klausimą, o rezultatus, jei reikia, galima pavaizduoti grafiku, lentele arba skrituline diagrama, kaip nurodyta ankstesniame skyriuje.

Daugiau informacijos apie 2 etapą ir skirtingus etapus galite rasti mokytojo vadovas