Klimato detektyvų projektai 2019-2020 m.

Projekto pavadinimas: "Klimato detektyvų" mokyklinis projektas 2019-2020 m.

Komanda: Ekologinė gauja

2019-2020   SP 375 im. Orlat Lwowskich   Varšuva   Lenkija   6 Mokinio amžius: 12-13

Duomenys buvo surinkti iš interneto svetainės meteomodel.pl. Išnagrinėjus mūsų duomenis galima daryti išvadą, kad per pastaruosius 30 metų sniego kritulių kiekis akivaizdžiai sumažėjo. Pirmuoju matavimo laikotarpiu (1990-2000 m.) sniego kritulių kiekis vasario mėn. buvo gerokai didesnis (1991 m. per visą mėnesį iškrito 3 m 38 cm). Kita vertus, pastarąjį dešimtmetį daugiau sniego iškrito sausio mėnesį (2016 m. didžiausias matavimas siekė 1 m 22 cm per visą mėnesį). Tačiau 2000-2010 m. iškritusių kritulių kiekis siekė net 9 m sniego, o tai yra neįtikėtinas kiekis, palyginti su paskutine 2020 m. žiema, kurios metu Varšuvoje sausis ir vasaris buvo visiškai be sniego. Temperatūra nekinta taip stipriai, kaip sniego kritulių kiekis. Tiesą sakant, ji nenukrenta taip žemai, kaip anksčiau. Taip pat verta paminėti, kad antrąjį tiriamą dešimtmetį, palyginti su kitais mūsų tirtais dešimtmečiais, sausio mėnesį iškrito anomaliai daug sniego kritulių ir buvo žema temperatūra.

Per daugelį metų surinkti duomenys rodo 1990-2020 m. vykusius klimato pokyčius. Vidutinė temperatūra šiek tiek pakilo, o sniego iškrito mažiau. 1990-2000 m. žiemos temperatūra nukrito tik iki -5,54 °C, sniego iškrito taip pat daugiau (išskyrus 2010 ir 2011 m.). Tačiau 2020 m. vidutinė temperatūra buvo 4,8 °C ( sausio mėn.) ir 3,1 °C ( vasario mėn.), o sniego beveik neiškrito. Mūsų tyrimas patvirtina mokslininkų tyrimus, kad žiemos mūsų klimate darosi vis švelnesnės, o sniego iškrenta vis mažiau. Tai labai kenkia mūsų planetai ir joje gyvenantiems organizmams. Tirpstant ledynams gali pakilti vandens lygis, o tai Lenkijoje gali sukelti Hel, o pasaulyje - dar didesnį chaosą. Mažas sniego kiekis taip pat daro neigiamą poveikį mūsų planetai, nes ateityje gali sukelti sausrą. Tikimės, kad dalyvaudami šiame projekte padėsime išvengti bet kurio iš minėtų katastrofiškų įvykių. Norėtume pasiūlyti keletą priemonių, kurios padėtų mūsų planetai. Kodėl kyla temperatūra? Temperatūra kyla daugiausia dėl visuotinio atšilimo. Nors dauguma tyrimų daugiausia dėmesio skiriama pokyčiams iki 2100 m., visuotinis atšilimas ir kylantis jūros lygis gali tęstis ilgiau nei tūkstantį metų, net jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas stabilizuosis. Remiantis tiesioginiais matavimais nustatyta, kad vidutinė pasaulinė sausumos ir vandenynų temperatūra, palyginti su 1860-1900 m. laikotarpiu, padidėjo 0,75 °C. Šią vertę šiek tiek apsunkina matavimo neapibrėžtis dėl miesto šilumos salos poveikio - 0,002 °C per dešimtmetį. Palydoviniai apatinės troposferos temperatūros matavimai rodo, kad temperatūra per dešimtmetį padidėjo maždaug 0,12-0,22 °C. Tačiau yra mokslinių straipsnių, kuriuose teigiama, kad dabartiniam atšilimui neįkainojamą įtaką daro saulė. Djuko universiteto mokslininkai Briusas Vestas (Bruce West) ir Nikolė Skafeta (Nicola Scafetta) apskaičiavo, kad 1900-2000 m. Saulė prisidėjo prie vidutinės pasaulio paviršiaus temperatūros padidėjimo apie 45-50%, o 1980-2000 m. - apie 25-35%. Klimato atšilimui įtakos turėjo ir 1960-1990 m. žmogaus išmestos ore suspenduotos atmosferos dalelės (aerozoliai) bei vulkaninės kilmės dalelės. Jei imsimės toliau išvardytų veiksmų, galime šiek tiek sumažinti didėjantį visuotinio atšilimo tempą.

Turėtume nebesinaudoti autobusais ir automobiliais. Vietoj jų turėtume naudoti ekologiškesnes transporto priemones, pavyzdžiui, dviračius, paspirtukus ar riedučius. Taip sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Taip pat pasirūpintume savo sveikata ir fizine būkle. Medžių sodinimas - akcija "1 mokinys - 1 medis" - absorbuojamas didesnis deguonies ir anglies monoksido (IV) kiekis. Organizacijos sukūrimas mokykloje = tokia organizacija informuos apie problemas ir teiks pasiūlymus, kokių veiksmų galime imtis. Taip pat turėtume apsvarstyti galimybę paskatinti bendruomenę rūšiuoti atliekas - viešosiose įstaigose įterpti daugiau rūšiavimo konteinerių, organizuoti vietos bendruomenei skirtus renginius ir daugiau atliekų rūšiavimą propaguojančių mokyklos mokinių. Tokio renginio metu vyktų dirbtuvės, o jų dalyviai iš plastiko (pvz., plastikinių butelių) paruoštų kasdienius daiktus (pvz., fotelius).