Klimato detektyvų projektai 2018-2019 m.

Projekto pavadinimas: Apie augalijos kaitą Lauttasaario regione

Komanda: 9k Lauttasaari, Suomija  LPS CD mokyklos apdovanojimas

2018-2019   Lauttasaaren yhteiskoulu (Lauttasaari bendrojo lavinimo mokykla)   Helsinkis   Suomija   17 Mokinio amžius: 14-15

Dėl medžių, kaip anglies dioksido, maistinių medžiagų ir ore esančių dalelių surišimo paviršių, poveikio miesto aplinkai pasirinkome pavadinimą "Apie augmenijos kaitą Lauttasaaryje". Tyrėme, kaip nyksta miškai Helsinkio Lauttasaari saloje ir kokias problemas sukelia miškų kirtimas. Rinkome medžiagą ir duomenis, pavyzdžiui, Lauttasaari aeronuotraukas ir Sentinel-2 palydovo nuotraukas iš skirtingų laiko momentų, taip pat duomenis apie tai, kiek medžiai vidutiniškai suriša CO2. Kiekybinė analizė atlikta GeoGebra programa išmatavus miesto žaliosios aplinkos plotą Lauttasaaryje. Palyginome skirtingų metų vaizdų rezultatus. Laiko juosta buvo 1954-2017 m., o vaizdai - birželio-rugpjūčio mėn. Tuomet apskaičiavome, kiek medžių reikia, kad būtų kompensuotas vidutinis gyventojų išmetamo CO2 kiekis, taip pat apskaičiavome apytikslį medžių kiekį Lauttasaari žaliosiose aplinkose. Norėjome sužinoti, ar Lauttasaari augantys medžiai gali kompensuoti gyventojų išmetamą CO2 kiekį. Anglies dioksidas yra svarbiausios šiltnamio efektą sukeliančios dujos atmosferoje, o didėjantis jų kiekis šildo klimatą.

1. Nuo 1954 m. iki 2017 m. Lauttasaari miško plotas sumažėjo 50%, o spartus etapas įvyko 1988-2014 m. 2. Lauttasaario saloje augantys medžiai gali kompensuoti tik apie 1900 žmonių išmetamo CO2 kiekį, nors saloje gyvena 24 000 žmonių. Skaičiavimai atlikti remiantis tuo, kad vidutinis suomis per metus išskiria 10 300 kg CO2, o vienas medis gali surišti apie 22 kg CO2 per metus. Daroma išvada, kad per pastaruosius šešiasdešimt metų miestų aplinkos kūrimas turėjo didelį poveikį miškingam i Lauttasaari plotui. Tuo pat metu miškų sumažėjo 50%, padaugėjo žmonių, o dėl vartotojiško gyvenimo būdo padidėjo vienam gyventojui tenkantis anglies dioksido kiekis. Taip pat įtraukėme dumblių žydėjimo tyrimą, tačiau dėl medžiagos (geros kokybės palydovinės nuotraukos prieinamos tik nuo 2015 m.) galėjome gauti tik daug trumpesnį laiko tarpą. Todėl negalėjome nustatyti, ar didėjantis dumblių žydėjimas yra susijęs su miškų nykimu. Tačiau galėjome pastebėti, kad: 1. Dumblių žydėjimas jūroje aplink Lauttasaari padidėjo ir labiausiai pasireiškia liepos-rugpjūčio mėnesiais, kai vasaros būna šiltesnės. 2. Pastaraisiais metais dumblių žydėjimas gegužės mėnesį tapo matomas ir palydovinėse nuotraukose. 3. 2018 m. vasara buvo viena blogiausių, atsižvelgiant į dumblių žydėjimą, taip pat viena šilčiausių kada nors buvusių.

Kad padarytume poveikį, parašėme straipsnį į vietos laikraštį ir mokyklos tinklaraštį. Pagrindinė straipsnio mintis buvo ta, kad Lauttasaario miškingos vietovės nebegali kompensuoti žmonių, gyvenančių Lauttasaaryje, išmetamo CO2 kiekio. Todėl mažėjančio miesto miško poveikis yra daugiau aplinkosaugos problema, sukelianti dumblių žydėjimą dėl didėjančio maistingųjų medžiagų srauto ir sveikatos problemas dėl eismo metu į orą patenkančių dalelių poveikio, kurios ilgiau išlieka ore, nes nyksta surišantys augaliniai paviršiai. Į tai reikėtų atsižvelgti rengiant tolesnius miesto regiono plėtros planus. Suomijos biologijos ir geografijos mokytojų mokymas: "EO naršyklės naudojimas mokant geografijos ir klimato kaitos" planuojama surengti 2019 m. lapkričio mėn.

https://drive.google.com/file/d/1MPSXe5LM_jHn8HVsX66JtmkaycEoXMCR/view?usp=sharing

https://drive.google.com/file/d/1p_mluRZHSBRc46nUgSYMIW-jVDYo8M8X/view?usp=sharing