Komanda: Planetos gynėjai
Graikija 11 metų 15 /
Projekto pavadinimas:
Tyrinėti mūsų užtvindytą miestą: Ištirti upių pokyčius ir klimato poveikį
Tyrimo klausimas
Kaip per pastaruosius 100 metų tam tikra miesto teritorija du kartus buvo užtvindyta ir kokį vaidmenį šiuose įvykiuose atliko upės trasos pokyčiai ir klimato kaita?
Nustatykite vietos aplinkos ir klimato problemą, kurią norite ištirti.
Per miestą tekanti upė užtvindyta antrą kartą per pastaruosius 100 metų ir padarė daug žalos. Ištirsime, kas lėmė šį neseniai įvykusį potvynį.
Projekto tema
Potvyniai ir sausros
Aprašykite, kaip planuojate tirti nustatytą problemą ir kokius duomenis planuojate analizuoti.
Istoriniai tyrimai:
Surengti pokalbius su vietos gyventojais, ypač vyresnio amžiaus žmonėmis, siekiant surinkti istorinius pasakojimus ir asmeninę patirtį apie du potvynius.
Apsilankykite vietinėse bibliotekose ir archyvuose, kur rasite senų laikraščių straipsnių, nuotraukų ir dokumentų, susijusių su potvynio įvykiais.
Upių maršrutų kartografavimas:
Naudodamiesi žemėlapiais ir palydoviniais vaizdais, stebėkite upės trasos pokyčius per pastarąjį šimtmetį.
Sukurkite vaizdinių priemonių, pavyzdžiui, plakatų ar skaitmeninių pristatymų, kurie iliustruotų upės tėkmės pokyčius ir tai, kaip jie galėjo prisidėti prie potvynių.
Klimato kaitos analizė:
Bendradarbiaukite su vietiniais meteorologais ar klimato ekspertais, kad suprastumėte platesnius regiono klimato dėsningumus per pastaruosius 100 metų.
Rinkti ir analizuoti meteorologinius duomenis, siekiant nustatyti tendencijas ar anomalijas, kurios gali būti susijusios su potvyniais.
Lauko stebėjimai:
Organizuokite išvykas į nukentėjusio miesto teritoriją ir stebėkite dabartinę upės, jos apylinkių ir potvynių grėsmės zonų būklę.
Dalyvaukite praktinėje veikloje, pavyzdžiui, vandens kokybės tyrimuose ir nuosėdų analizėje, kad suprastumėte aplinkos sąlygas.
Bendrijos apklausos:
Parengti ir išplatinti vietos bendruomenės apklausas, kad būtų surinkta informacija apie jų požiūrį į klimato kaitą, jų informuotumą apie potvynių riziką ir visas prevencines priemones, kurių jie ėmėsi.
Išanalizuokite apklausos atsakymus, kad nustatytumėte bendras temas ir problemas, susijusias su potvyniais.
Modeliavimas ir imitavimas:
Naudokite paprastus modelius ar imitacijas (pvz., dioramas, molinius modelius), kad parodytumėte, kaip upės trasos pokyčiai kartu su oro sąlygomis gali sukelti potvynius.
Aptarkite ir tobulinkite modelius padedami mokytojų, vietos ekspertų ar interneto išteklių.
Interviu su ekspertais:
Surengti virtualius arba asmeninius pokalbius su hidrologijos, miestų planavimo ir klimato mokslo ekspertais, kad sužinotumėte apie veiksnius, lemiančius potvynius miestuose.
Kūrybiniai pristatymai:
Skatinkite mokinius kūrybinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, piešiniais, eilėraščiais ar trumpais etiudais, išreikšti savo atradimus, kad geriau suprastų ir geriau pristatytų savo žinias.
Surenkite bendruomenės renginį arba mokyklos susirinkimą, kad pristatytumėte vaikų darbą ir informuotumėte apie tai, kaip svarbu suprasti vietos aplinkosaugos problemas.
Bendradarbiavimo ataskaitos:
Skirkite mažoms mokinių grupelėms skirtingus tyrimo aspektus (pvz., upės pokyčiai, klimato analizė, bendruomenės apklausos) ir paprašykite jų bendradarbiauti rengiant išsamią ataskaitą.
Viso projekto metu skatinkite komandinio darbo, bendravimo ir kritinio mąstymo įgūdžius.
Skatinkite mokinius pildyti individualius dienoraščius, kuriuose būtų fiksuojamos jų mintys, iššūkiai ir atradimai viso projekto metu.
Baigdami projektą surenkite refleksijos sesiją, kurioje kiekvienas mokinys galės pasidalyti savo asmeninėmis įžvalgomis ir pamokomis, kurias išmoko atlikdamas tyrimą.
Jūsų atsiliepimai