Klimato detektyvų projektai 2018-2019 m.

Projekto pavadinimas: REGENERACIJA PO GAISRO PASAULINIO ATŠILIMO SĄLYGOMIS

Komanda: Klimato Kichotai  Labai gerai įvertintas projektas

2018-2019   IES TOMÁS NAVARRO TOMÁS   Albacete   Ispanija   10 Mokinio amžius: 10-11

Miškai yra vienas didžiausių mūsų regiono privalumų, padedančių kovoti su pasauline klimato kaita ir vietiniu dykumėjimu. 2017 m. vasarą kilo didelis miško gaisras, kuris paveikė svarbų mūsų provincijos (Albaketės) gamtinį parką - Calares del Mundo ir Sima. Iš viso išdegė daugiau kaip 3000 ha. Nors gaisrai yra dar vienas Viduržemio jūros regiono ekosistemos elementas, tačiau didelis jų pasikartojimas (tai mūsų atvejis) gali kelti pavojų ekosistemos atsikūrimui. Būtų galima padėti jiems atsinaujinti, remiantis "gaisro stiprumu" (išdegusio augalo ir (arba) paviršiaus dalis), lokalizuojant didesnio stiprumo plotus ir atskiriant juos nuo mažo stiprumo plotų, galinčių atsinaujinti savaime. Ar galime padėti atsikurti šioms teritorijoms? Mokslo teigimu, palydovinės nuotraukos gali padėti nustatyti gaisro stiprumą ir sudaryti labiausiai pažeidžiamų teritorijų žemėlapį erozijos ar trūkstamo gebėjimo atsikurti požiūriu.

Pasirinkome tris tos pačios buveinės (krūmynų ir medingųjų augalų tipinės buveinės) žemės sklypus, kuriuose gaisro žala (didelė, vidutinė ir maža) buvo skirtinga ir jau buvo užfiksuota ankstesnėje prognozėje. Manoma, kad mažai pažeisti plotai atsikuria geriau ir anksčiau nei vidutiniškai/labai pažeisti plotai. Taikydami linijinės intercepcijos metodą, išmatavome pliką dirvožemį ir augalijos dangą, suskirstėme ją į krūmus, žoles ir medžius bei paėmėme dirvožemio mėginius. Augmenija rodo, kad didelis procentas sudaro pagrindinį dirvožemį, po to nemažą procentą sudaro žolės ir krūmai (medžių yra apie 1%). Pastebėjome, kad vidutinio dydžio sklype augmenijos buvo mažiau nei didelio pažeidimo sklype. Dirvožemio mėginiai ištirti atominės spektroskopijos metodu: magnio, kalcio ir kalio (esminių maisto medžiagų) kiekiai vidutinės / didelės žalos sklype yra didesni nei mažos žalos sklype. Aktyviojo kalkingo akmens vertės didesnės vidutinio/didelio pažeidimo sklypuose. Sklypų tekstūra (smėlis, smėlis ir molis %) yra panaši. Žemės stebėjimais laikomas NDVI naudojant EOBrowser. Landsat pikselis aproksimuoja žemės sklypus ir pateikia jų NDVI tendenciją pašalinus neigiamas vertes: sumažėjimas 9%, 52% ir 57% atitinkamai mažos, vidutinės ir didelės žalos atveju. Taip pat analizavome NDVI tendenciją visame gaisro perimetre, naudodami Sentinel duomenų ataskaitas ir ".kmz" failus, kad galėtume stebėti, kokią įtaką miško atsikūrimui turi orientacija (pavėsinga / saulėta) ir šlaitas.

1) Dirvą saugosime šiaudais: įrodyta, kad tai veiksmingas, pigus ir ekologiškas būdas išlaikyti pirmuosius dirvožemio sluoksnius ir padidinti dirvožemio drėgmę. Tai palengvins daigų dygimą ir augimą. 2) Pasitelkę dronus, vykdysime "moliu dengtų sėklų" sėją (arba "paprastų sėklų" sėją, jei pirmosios labai brangios), sėsime ekologinę sukcesiją spartinančias autochtonines rūšis (žolines arba sumedėjusias), pavyzdžiui, Brachypodium retusum, šioje vietovėje labai dažną kemsyninį augalą, arba Kermeso ąžuolą (Quercus coccifera), vietinį labai atsparų krūmą. 3) Parodysime savo tyrimą kompetentingoms vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, taip pat spaudai, kad būtų surinktas finansavimas ir jis būtų įgyvendintas praktiškai, vykdant tolesnius veiksmus, naudojantis EKA pateiktomis palydovinėmis nuotraukomis.

https://youtu.be/YAgY5Ls7lXs