Pradėjome nagrinėti Tagus upę: kur ji ištakos ir kokie pokyčiai vyksta jos kelyje dėl žmogaus veiklos. Tyrimo metu analizavome temperatūros, kritulių, upės tėkmės ir palydovinius duomenis. Taip pat pakvietėme žemės ūkio inžinierių, dirbantį su regiono ūkininkais, kad papasakotų mums apie upės vandens naudojimą.
Darome išvadą, kad upės tėkmei įtakos turi Ispanijoje egzistuojanti perlaida, reguliuojama maždaug penkiolika užtvankų, iš kurių tik dvi yra Portugalijoje. Šios dvi šalys pasirašė susitarimą, kuriuo užtikrinamas minimalaus srauto pervedimas iš Ispanijos į Portugaliją. Šis susitarimas padeda užkirsti kelią upės išdžiūvimui mūsų teritorijoje, net ir tais metais, kai iškrinta nedaug kritulių. Taip pat supratome, kad, nepaisant užtvankų egzistavimo, tarp kritulių kiekio ir upės tėkmės, kaip ir tikėjomės, yra ryšys. Palydovinės nuotraukos leido suprasti, kad kai mažai lyja, augmenija išlieka ne tokia sveika, taip pat galėjome suprasti, kada buvo drėkinami žemės ūkio laukai. Iš pokalbio su žemės ūkio inžiniere (Dulce Rodrigues) sužinojome, kad šiame regione dėl vandens druskingumo nebeįmanoma auginti melionų (esame netoli upės žiočių) ir kad šiuo metu daugiausia auginami pomidorai - rūšis, kurią reikia laistyti visą augimo ciklą. Taip pat sužinojome, kad 2022 m., kuriuos įvardijome kaip sausiausius per pastaruosius metus, ūkininkai turėjo gręžti giliau, kad rastų vandens, reikalingo laukams drėkinti.
Galiausiai mes pagalvojome.... Galbūt upė visiškai neišdžius, tačiau šie srauto ir druskingumo pokyčiai gali paveikti upę kaip ekosistemą...