Projekto pavadinimas: Reino upės papūgų rūšių elgsenos stebėsena

Komanda: Žaliosios papūgos komanda

Nepriklausoma Bonos tarptautinė mokykla   Bonoje   Vokietija   4 Mokinio amžius: 10-11 metų

Darome prielaidą, kad gerą papūgų prisitaikymą prie naujos buveinės gali lemti klimato kaita ir kad visuotinis atšilimas skatina papūgų plitimą. H1: Darome prielaidą, kad karštų dienų skaičius turi įtakos papūgų plitimui. H2: Darome prielaidą, kad papūgos neišstumia kitų paukščių ar rūšių. H3: Darome prielaidą, kad žmonės jau priėmė laukines papūgas mieste.

Mūsų Bonos climate detectives komanda savo tyrimo tema pasirinko prieš kelis dešimtmečius Reino upėje atsiradusios ir išplitusios papūgų populiacijos tyrimą - tai ne tik vietinės reikšmės tema, bet ir tema, turinti įtakos šiaurinio pusrutulio šalims, kurios negali būti vadinamos egzotiškomis. Žieduotosios papūgos yra kilusios iš Centrinės Afrikos ir kai kurių Azijos dalių, pavyzdžiui, Indijos. Žmonės jas įvežė į Šiaurės Ameriką ir Europos šalis, pavyzdžiui, Belgiją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę. Labiausiai į šiaurę nutolęs papūgų būrys buvo rastas Glazge. Dauguma miesto legendų byloja, kad ne migruojančios papūgos tikriausiai pabėgo iš zoologijos sodo ar paukščių augintojo ir dabar sėkmingai prisitaiko gyventi vėsesniame kelių Europos miestų klimate. Įdomu ir tai, kad remdamiesi 55 mln. metų senumo paleontologų fosilijomis iš Skandinavijos, mokslininkai daro prielaidą, kad papūgos gyveno ir vystėsi Šiaurėje daug anksčiau, nei manyta. Šie faktai leidžia daryti prielaidą, kad gerą papūgų prisitaikymą prie naujos gyvenamosios aplinkos gali lemti klimato kaita.
Tyrėme, kaip klimato veiksniai prisideda prie papūgų prisitaikymo ir jų sąveikos su nežmogiškąja ir žmogiškąja aplinka. Pastarasis aspektas mums buvo ypač svarbus, nes vietinė žiniasklaida kartkartėmis praneša apie konfliktus dėl to, kad papūgos triukšmingos, šiukšlina miestą ir daro žalą namams bei kitam turtui.
Naudojome ir analizavome antrinius Klimato duomenų centro (CDC) portalo duomenis, kad išanalizuotume 1970-2022 m. klimato pokyčius įvairiuose Vokietijos regionuose.
Užsirašėme paukščių stebėjimo užrašus apie papūgų elgesį.
Mes patys parengėme apklausą, kuria siekėme įvertinti teigiamą ar neigiamą mokinių požiūrį į laukines žaliąsias papūgas.

Lyginant Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Saksonijos žemes, pastebėtas didelis kritulių kiekio ir vidutinės temperatūros skirtumas. Įdomu tai, kad aukštesnė vidutinė temperatūra Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje yra dėl mažesnio šalnų dienų skaičiaus, o ne dėl didesnio karštų dienų skaičiaus. Tai leidžia manyti, kad papūgos galbūt mieliau renkasi švelnų žiemos sezoną nei karštą vasarą.
Mūsų antžeminiai matavimai parodė, kad temperatūra turi teigiamą silpną (Pearson r = 0,25) ir stebėjimo data turi teigiamą vidutinę koreliaciją (Pearson r = 0,49), o oro slėgis turi neigiamą silpną koreliaciją (Pearson r = -0,3) su stebėtų papūgų skaičiumi.
Stebėdami paukščių elgseną, tyrėme papūgų socialinį aktyvumą labai įdomiu laikotarpiu: vasario viduryje prasidėjo veisimasis, kuris trunka iki kovo pabaigos. Išskyrėme 6 veiklos rūšis: 1) papūgų būrys ieško saugios vietos ar maisto, 2) papūgų pora, 3) papūgos ir jų lizdas, 4) papūgos kovoja su priešu, 5) papūgos kaip sargybiniai arba ieško maisto, 6) nėra papūgų ar kitų paukščių. Vasario mėn. nustatėme, kad papūgų aktyvumą dažniausiai galima stebėti aplink partnerį ir lizdą. Kiaušinių dėjimo laikotarpiu buvo galima stebėti vieną iš jų plėšrūnų - pilkąją voverę. Kovo antroje pusėje žiedinės papūgėlės rodė didesnį aktyvumą platesnėje bendruomenėje, kai buvo stebimos būriais.
Atlikę savarankiškai parengtą apklausą nustatėme, kad bendras respondentų įspūdis apie laukines žaliąsias papūgas yra neutralus (MEAN =2,95). Dauguma respondentų sutiko, kad laukines žaliąsias papūgas galima laikyti vietinėmis Bonoje, kaip ir kitus paukščius, ir nemano, kad šios papūgos yra ypatingesnės (egzotiškesnės, gražesnės ar mielesnės) už kitus Bonoje gyvenančius paukščius.

Mūsų atlikti matavimai ir analizė įrodė, kad klimato veiksnių pokyčiai sudaro palankias sąlygas papūgoms plisti ateityje. Tai reiškia, kad turime priprasti, jog miestuose galėsime gyventi kartu su laukinėmis papūgomis.
Vietos žiniasklaida kartkartėmis praneša apie konfliktus dėl to, kad papūgos triukšmingos, šiukšlina miestą ir daro žalą namams bei kitam turtui. Siūlomi sprendimai - išvyti papūgas iš miesto, pavyzdžiui, pasitelkiant sokolius kaip natūralius plėšrūnus arba sprogdinant raketas. Manome, kad tai nėra geri sprendimai: Bet kokie veiksmai turėtų būti nukreipti į prevenciją, o kad rastume geriausią būdą, pirmiausia turime suprasti papūgų elgseną. Mūsų rekomendacijos - spręsti šias problemas:
Jei norime sumažinti arba išvengti papūgų daromos žalos pastatams, geriausias sprendimas - naudoti dirbtinius lizdus.
Paukščių išmatos miestuose kelia daugiau problemų ne tik dėl papūgų, bet ir dėl balandžių. Keliuose straipsniuose atkreiptas dėmesys į tai, kad paukščių guane gali būti mikroorganizmų ir bakterijų, galinčių sukelti ligas ir perduodamų žmonėms. Šiuo atveju geriausia išeitis būtų parko suoliukus ir poilsio vietas įrengti atokiau nuo paukščių buveinių.
Kaip jaunų climate detectives komanda, esame įsitikinę, kad šie nesmurtiniai veiksmai, orientuoti į prevenciją, gali būti naudingi taikiam ir laimingam sugyvenimui su žaliosiomis papūgomis ir kitais gyvūnais.

Atsisiųsti projekto plakatą PDF formatu

Projektus kuria komandos ir prisiima visą atsakomybę už bendrus duomenis.
← Visi projektai