Klimato detektyvai 2022-2023 m. projektai
Projekto pavadinimas: Paplūdimys, kurio nėra: Jonijos jūros pakrantės atsitraukimo analizė
Komanda: 5^ A Scienze Applicate
Valstybinis mokslinis licėjus "Dante Alighieri" Matera Italia 18 Mokinio amžius: 18-19 metų
Projekto tikslas - ištirti potvynių riziką Italijoje, ypač Taranto įlankos regione, dėl klimato kaitos, kurią sukelia kylantis jūros lygis.
Il progetto ha come studio l'indagine del rischio di inondazioni in Italia, specialmente nella zona del Golfo di Taranto, dovuto ai cambiamenti climatici causano che l'innalzamento del livello del mare.
Kylančio jūros lygio ir su tuo susijusios pakrančių teritorijų užtvindymo rizikos problema yra reali grėsmė ne tik Italijai, bet ir daugeliui pasaulio vietovių, kurios nereikėtų nuvertinti dėl jos svarbos kraštovaizdžio, ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Siekdama kuo geriau išanalizuoti tokią sudėtingą problemą, komanda savo strategiją grindė principu "skaldyk ir valdyk", nustatydama tris pagrindines temas, kurios sudarys tyrimą: vietinių civilinės saugos institucijų atliktų termometrinių rodmenų istorijos analizė; vandens šiluminio plėtimosi, kuris lemia maždaug pusę išmatuoto pasaulinio jūros lygio kilimo, patirties laboratorinis atkūrimas; ir galiausiai teritorijos geologinės sudėties tyrimas, kurio metu bus tiriamas smėlio mėginys per optinį mikroskopą. Taikant šį visapusišką metodą, problema bus sprendžiama griežtai, remiantis nacionalinės ir tarptautinės bendruomenės oficialiai pripažintais duomenimis ir šaltiniais. ENEA siūlomoje analizėje numatomas paplūdimių ir žemės ūkio paskirties plotų atsitraukimas, kurį patikrinsime peržiūrėdami istorines palydovines nuotraukas per EO naršyklę - internetinę platformą, kuri leis mums peržiūrėti įvairių Žemės stebėjimo iš kosmoso misijų archyvą mūsų dominančioje teritorijoje. Paplūdimių sąnašos gali būti siejamos su upių, nuo Sinni iki Bradano, įnašu, suaktyvėjusiu maždaug prieš 14 tūkst. metų ir atitinkančiu paskutinį ledynmetį, etapą, kai pakrantės linija buvo nutolusi maždaug 2,5 km toliau, palyginti su dabartine, pagal "m 100" izobatą. Todėl, atlikę laboratorinius eksperimentus ir statistinę analizę, C++ kalba sukūrėme algoritmą, kuris leidžia pagal metinį temperatūros padidėjimą apskaičiuoti tolesnį kranto linijos atsitraukimą dėl klimato kaitos ateityje.
Il problema dell'innalzamento del livello dei mari ed il corrispondente rischio di inondazione dei territori costieri rappresenta, non solo per l'Italia, ma per molte zone del mondo, un rischio concreto da non sottovalutare per la sua importanza da un punto di vista paesaggistico, economico e sociale. Per analyzzare al meglio un problema così complesso, la strategia di team si è basata sul processo di divide et impera, individuando tre macro temiche che andranno a comporre lo studio: Tai yra: analisi dello storico delle rilevazioni termometriche effettuate dalla protezione civile locale; la riproduzione in laboratorio dell'esperienza dell'espansione termica dell'acqua, che rappresenta circa la metà dell'aumento globale misurato del livello del mare; ed infine una ricerca sulla composizione geologica del territorio, con un esame di un campione di sabbia visto al microscopio ottico. Attraverso questo tipo di approccio totalizzante, il problema sarà affrontato in modo rigoroso, utilizzando dati e fonti ufficialmente riconosciute dalla comunità nazionale ed internazionale. L'ENEA, come da analisi proposta, prevede un arretramento delle spiagge e delle aree agricole, che andremo a verificare consultando le immagini storiche satellitari attraverso il browser EO, piattaforma online che ci permetterà di consultare un archivio di diverse missioni di osservazione della Terra dallo spazio nella nostra zona di interesse. I depositi di spiaggia sono da attribuire all'apporto dei fiumi, dal Sinni al Bradano, attivatosi circa 14 mila anni fa ed in corrispondenza dell'ultimo periodo glaciale, fase nella quale la linea di costa era localizzata circa 2,5 km più in là, rispetto all'attuale, in corrispondenza dell'isobata "m 100". Pertanto attraverso esperienze di laboratorio ed analisi statistiche, abbiamo realizzato un algoritmo in C++ che permette, a partire dall'incremento della temperatura annua, di calcolare in prospettiva futura l'ulteriore arretramento della linea di costa dovuto ai cambiamenti climatici.
Mūsų tyrimas leidžia, atlikus fizinius eksperimentinius skaičiavimus, numatyti Jonijos jūros pakrantės ateitį, jei klimato situacija nesikeis, su visomis tragiškomis pasekmėmis, kurios gali kilti, kaip aprašyta pirmiau. Regioninės civilinės saugos surinktų temperatūros duomenų pagrindu nustatėme didėjančių verčių tendenciją, kurią apdorojus Excel programa, matematiniu lygmeniu gaunama tiesė, kurios lygtis yra tokia: y= 0,0026x+4,3639, kur x reiškia norimų analizuoti metų vertę, mūsų atveju 2521 m., t. y. maždaug 500 metų nuo paskutinio vidutinio nacionalinės institucijos tyrimo. Iš šios lygties galime išvesti, kad tų metų vidutinė temperatūra, kaip parodyta Excel lentelėje, bus 10, 9185 °C. Mūsų programa, sukurta C++ kalba, pagal statistinę ateities prognozę, kurioje neatsižvelgiama į jokius specifinius pakrantės atsitraukimo skaičiavimo veiksnius, išskyrus temperatūros didėjimą, leidžia apskaičiuoti, kas nutiks dominančiai Jonijos jūros teritorijai. Vidutinė temperatūra 2021 m. buvo 10, 4 °C, taigi gautas vidutinės temperatūros padidėjimas yra apie 0, 52 °C. Taip gauname tikrai svarbius rezultatus, kurie turėtų priversti mus susimąstyti. Jei tendencija nesustos, net ir vidutinės temperatūros padidėjimas, kuris per tokį ilgą laikotarpį gali būti nereikšmingas, pakrantės liniją pastumtų 90 metrų atgal. Pasirodo, teorinis atsitraukimas yra 23,4 metro, t. y. mažesnis, bet vis tiek keliantis nerimą, nes standartinis vandens šiluminio plėtimosi koeficientas buvo apytiksliai apskaičiuotas.
Negalime likti abejingi šiems rezultatams, jei norime išsaugoti savo gamtos paveldą ir apginti savo teritoriją.
Il nostro studio ci permette, in conclusione, di generare attraverso un calcolo sperimentale fisico il futuro della costa ionica se la situazione climatica resterà invariata, con tutte le tragiche conseguenze che potrebbero derivarne già descritte in precedenza. I dati delle temperature raccolti dalla protezione civile regionale ci hanno permesso di definire un trend di valori crescenti che, elaborati attraverso excel, generano a livello matematico una retta di equazione: y= 0,0026x+4,3639, dove x rappresenta il valore dell'anno che vogliamo analyzzare, nel nostro caso 2521, cioè una proiezione futura di circa 500 anni a partire dall'ultima rilevazione media dell'ente nazionale. Da questa equazione è possibile ricavare che la temperatura media di quell'anno, come mostrato dalla tabella di excel, sarà di 10, 9185 °C. Il nostro programma in C++, in accordo con una proiezione futura statistica che non tiene conto di altri fattori specifici per il calcolo dell'arretramento della costa, se non dell'aumento della temperatura, ci permette di calcolare cosa succederà alla zona ionica di nostro interesse. La temperatura media nel 2021 era stata di 10, 4 °C, dunque l'aumento di temperatura medio che ne deriva è di circa 0, 52 °C. Il programma ci fornisce dei risultati che sono davvero importanti e che dovrebbero farci riflettere. Se il trend non dovesse arrestarsi, anche un aumento medio delle temperature che potrebbe risultare insignificante, per un periodo di tempo così lungo porterebbe la costa indietro di 90 metri. L'arretramento teorico risulta essere di 23,4 metri, dunque minore, ma comunque allarmante, in quanto è stato considerato in modo approssimato il coefficiente standard di espansione termica dell'acqua.
Non possiamo restare indifferenti difronte a questi risultati, se vogliamo preservare il nostro patrimonio naturale e difendere il nostro territorio.
Mūsų projekto tikslas buvo atkreipti dėmesį į katastrofiškas pasekmes, kurios, remiantis tikėtinomis mokslininkų prognozėmis, gali kilti, jei metinės temperatūros tendencijos bus tokios, kaip aprašyta, o Jonijos jūros pakrantė atsitrauks ir padarys didelę žalą vietos gyventojams ekonominėje, socialinėje ir turizmo srityse. Įsikišti ragina ne tik vietos valdžios institucijos, atsakingos už regiono meno ir gamtos paveldo apsaugą, bet ir kiekvienas atskiras pilietis, kuris gali pakeisti padėtį, tinkamai ir atsakingai elgdamasis, kad apsaugotų savo teritoriją. Problemos žinojimas yra pirmas žingsnis, kad būtų galima rasti jos sprendimo strategijas, pavyzdžiui, rūšiuoti atliekas, nepalikti taršių daiktų jūroje ir paplūdimyje, vengti energijos švaistymo ir naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.
Lo scopo del nostro progetto è stato quello di mettere in evidenza e rendere pubblici le disastrose conseguenze che potrebbero verificarsi secondo delle previsioni probabilifiche scientifiche se l'andamento delle temperature annue seguirà il trend descritto, con l'arretramento della costa ionica che comporterà gravi danni per la popolazione locale in ambito economico, sociale e turistico. Viene richiesto l'intervento non solo delle autorità locali preposta alla tutela del patrimonio artistico e naturalistico regionale, ma anche di ogni singolo cittadino che può fare la differenza attuando dei comportamenti adeguati e responsabili per la salvaguardia del proprio territorio. Conoscere il problema è il primo passo per poter trovare delle strategies per poterlo risolvere, come fare la raccolta differenziata, non lasciare oggetti inquinanti in mare e sulla spiaggia, evitare sprechi energetici e ricorrere a forme di energia rinnovabili.
https://instagram.com/lacostaionica_?igshid=ZDdkNTZiNTM=
Atsisiųsti projekto plakatą PDF formatu
Šis projektas buvo automatiškai išverstas į anglų kalbą.
Projektus kuria komandos ir prisiima visą atsakomybę už bendrus duomenis.
← Visi projektai