Projekto pavadinimas: Ar Posidonijai, Viduržemio jūros gelbėjimo linijai, gresia pavojus?

Komanda: Ekologiniai teisuoliai

Collège Philippe Seguin   Sousse   Tunisas   8 Mokinio amžius: 14-15 metų

kokie pavojai gresia Posidonia pievoms Viduržemio jūroje, ypač Tunise ir aplink Kuriato salas.

Mūsų užduotis buvo ištirti, kokie pavojai gresia posidonijų pievoms Viduržemio jūros regione, ypač Tunise ir aplink Kuriato salas.
Pirmiausia ištyrėme Viduržemio jūros regione esančias Posidonia rūšis: Posidonia oceanica. Sužinojome, kokie svarbūs yra šie vandens augalai: jie ne tik sugeria daug anglies dvideginio, bet ir yra esminė mitybos grandinės grandis, atliekanti svarbų vaidmenį biologinei įvairovei.
Tada išvardijome jiems gresiančius antropinio ir klimatinio pobūdžio pavojus.
CO2 kiekio Žemėje, temperatūros, rūgštėjimo ir jūros lygio kitimą mūsų regione laikui bėgant galima stebėti naudojantis E/O naršykle ir "Copernicus" svetaine.
Pirmiausia atlikome eksperimentus, siekdami įrodyti jūros žolių gebėjimą absorbuoti didelius CO2 kiekius ir išskirti O2 bei jų izoliacines savybes.
Trijų kitų eksperimentų metu buvo bandoma parodyti ryšį tarp CO2 kiekio ore ir vandens rūgštėjimo bei temperatūros kilimo ir vandens išsiplėtimo.
Dėl pernelyg intensyvios urbanizacijos ir pakrančių plėtros išnyko
negyvos Posidonia lysvės, kurios anksčiau buvo išplaunamos į mūsų paplūdimius.
Netoli Kuriatų salų yra akvakultūros vieta. Tačiau šios fermos trikdo biologinę įvairovę ir didina vandens drumstumą.
Todėl parengėme dar du eksperimentus, kuriais siekiama ištirti drumstumo įtaką jūros žolėms ir jų gebėjimui užkirsti kelią dirvožemio erozijai bei išsaugoti šilumą ir drėgmę.
Pokalbis su mokslininku, kuris specializuojasi posidonijos tyrimuose, kelionė laivu į Kuriatų salas su nardymu, žvejų apklausa ir susitikimas su Kuriatų salų biologinės įvairovės apsaugos asociacija leido mums užbaigti pirmąją tyrimo dalį.

Pirmieji du eksperimentai leido mums įrodyti, kad jūros žolės sugeba absorbuoti didelius kiekius CO2 ir išskirti O2. Tačiau padidėjus drumstumui (akvakultūra, žmogaus veikla) šis gebėjimas sumažėja.
Eksperimentas Nr. 3 parodė, kad CO2 kiekio padidėjimas (dėl žmogaus veiklos) sukėlė vandens rūgštėjimą, kuris yra kenksmingas Posidonijai. Copernicus palydovinės nuotraukos rodo Tuniso vandenų rūgštėjimą nuo 2023 m. sausio 2 d. iki gegužės 30 d.
Palydovinės nuotraukos patvirtino, kad 2017-2023 m. Kuriatų salų plotas sumažės dėl pakilusio jūros lygio Eksperimentas Nr. 4 įrodė, kad temperatūros kilimas Žemėje sukelia vandens išsiplėtimą ir dėl to pakyla jūros lygis, todėl nukenčia giliai esantys jūros žolių sąžalynai.
Temperatūros kilimas taip pat lemia invazinių rūšių perteklinį ganymą ir kitų dumblių, kurie konkuruoja su Posidonia
Eksperimentas Nr. 5 parodė, kad Posidonia krantai stabilizavo paplūdimius, o vandenyje esančios jūros žolės sulėtino jūros sroves ir taip sulėtino pakrantės eroziją.
Padidėjus drumstumui (ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, laivai, akvakultūra...) ant Posidonia lapų nusėda dalelės, todėl nukenčia fotosintezė ir pievų būklė.
Eksperimentas Nr. 6 parodė izoliacinį posidonijos krantų vaidmenį, kuris leidžia kovoti su visuotiniu atšilimu. Deja, šie krantai iš paplūdimių pašalinami dėl estetinių priežasčių arba išnyksta dėl pievų retėjimo.
Žvejų apklausa pagaliau leido pastebėti, kad naudojami klasikiniai inkarai, kurie sunaikina šakniastiebius juos ištraukdami.
Taigi galime daryti išvadą, kad žmogus yra pagrindinis pievų nykimo kaltininkas. Jo įtaka gali būti tiesioginė arba netiesioginė, nes jis sukelia klimato pokyčius

Esame 8 mokinių grupė ir kiekvienas iš jų pasirinko dirbti su tam tikru sprendimu.
Viena komanda, siekdama kovoti su inkarų sukeliamais jūros žolių sąžalynų išrovimais, sugalvojo inkarą, kuris į žemę įsiskverbtų sraigtu ir taip sumažintų poveikį žemei iki minimumo. Sistema būtų įjungiama akustiniu signalu (skleidžiamu vandenyje). Šį signalą priimtų pjezoelektrinis jutiklis, kuris įjungtų reduktoriaus sukimąsi. Šis savo ruožtu varo stūmoklį ir sraigtą. Sistema būtų maitinama akumuliatoriais, įkraunamais saulės baterijomis.
Bandymai atkurti jūros žolių sąžalynus buvo sėkmingi, tačiau narams tai sunkus darbas. Todėl kita komanda sumodeliavo mišrią sodinukų ir kilimėlių sistemą, kuri leistų lengviau į smėlį įskiepyti auginius.
Kad šie laivai, gilindami dugną, nepašalintų didelio kiekio šakniastiebių, rekomenduojama naudoti nuo kreidos apsaugančius rifus. Grupė suprojektavo modelį, atitinkantį šių rifų specifikacijas: dydį, formą, medžiagas, priežiūrą, estetiką...
Mokslininkas, kuris specializuojasi posidonijos tyrimuose, davė mums ilgą interviu. Jis apgailestavo, kad savo telefone neturi programėlės, į kurią galėtų įvesti duomenis, pastebėtus stebint jūros žolių sąžalynus. Todėl mes sukūrėme tokią programėlę, naudodami AppInventor programinę įrangą, o telefone surinkti duomenys automatiškai siunčiami į Google lentelę, kad būtų galima gauti naudingus statistinius duomenis.
Galiausiai, siekdami didinti informuotumą apie jūros žolėms kylančius pavojus, sukūrėme interneto svetainę ir modeliavome savo sprendimus virtualios ir papildytosios realybės programose. Visas šias realizacijas galima vizualizuoti svetainėje.
Ši problema aktuali mums visiems, todėl visos Viduržemio jūros regiono šalys turi veikti kartu, kad išsaugotų šį stebuklingą augalą.

https://sites.google.com/erlm.tn/lesco-justiciers/home

Atsisiųsti projekto plakatą PDF formatu

Patirtis-1-1.pdf

Projektus kuria komandos ir prisiima visą atsakomybę už bendrus duomenis.
← Visi projektai