Projekto pavadinimas: Tikėtinos sausros Rumunijoje

Komanda: Vianu tyrėjai

Tudor Vianu nacionalinė informatikos vidurinė mokykla   Bukareštas   Rumunija   10 Mokinio amžius: 16-17 metų, 18-19 metų

Ar galime nuspėti, kada bus sausros, ar bent jau pastebėti jų požymius ir jų tikėtis, ar egzistuoja tam tikras jų pasireiškimo laikas?

Pastaraisiais metais Rumunijoje smarkiai pakilo vidutinė temperatūra ir kilo daug sausrų. Mūsų tyrimo tikslas - ištirti, ar yra pastebimas šių sausrų pasireiškimo dėsningumas ir ar jas galima iš anksto numatyti. Taip pat ketiname ištirti, ar oro kokybė ir išmetamos dujos paveiktose teritorijose gali turėti įtakos kritulių trūkumui.
Šiam tikslui pasiekti analizuosime išmetamų dujų, tokių kaip anglies dioksidas (CO2), anglies monoksidas (CO) ir sieros dioksidas (SO2), kiekį nukentėjusiuose regionuose prieš sausrą ir jos metu. Be to, nagrinėsime miškų kirtimo poveikį vandens srautui ir tirsime upių tūrio debitą ir vandens lygį regione, ieškodami galimų sąsajų su sausra.
Mūsų tyrimu taip pat bus siekiama nustatyti regionus, kuriuose kritulių kiekis yra didžiausias, ir nustatyti bendrus veiksnius, pavyzdžiui, miškų kirtimą ir vidutinę temperatūrą tose vietovėse. Apskritai mūsų tikslas - geriau suprasti šių įvairių veiksnių ryšį ir jų poveikį sausrų pasireiškimui Rumunijoje.

Siekdami atkreipti dėmesį į savo tyrimą, dėl keleto svarbių veiksnių pasirinkome 2012 metus. 2012 m. sausra mus domina dėl to, kad ji glaudžiai susijusi su tarša, miškų kirtimu ir upių lygiu.
Pirma, 2012 m., palyginti su ankstesniais metais, vidutinė temperatūra nukrito 1 laipsniu Celsijaus ir tai buvo žemiausia vidutinė temperatūra, užfiksuota nuo 2009 iki 2015 m. Be to, 2012 m. iškrito mažiausiai kritulių per pastaruosius 15 metų, o tai prisidėjo prie sausros stiprumo. Šias sausros sąlygas dar labiau apsunkino didžiausias per pastaruosius 15 metų užfiksuotas išmetamų dujų kiekis ir gerokai sumažėjęs upių vandens lygis. Be to, 2012 m. taip pat buvo užfiksuotas antras pagal dydį miškų kirtimo mastas per pastaruosius 20 metų.
Apskritai mūsų išvados rodo, kad tarp upių vandens lygio, oro taršos, miškų kirtimo ir sausrų yra glaudus ryšys. 2012 m. atvejis yra ryškus pavyzdys, kaip šie veiksniai kartu gali sukelti dideles sausras.
Juk mūsų išvados rodo, kad sausrų pasireiškimą ir jų stiprumą gali lemti keli veiksniai. Nustatę šiuos dėsningumus, galime kurti strategijas, kaip sušvelninti sausrų poveikį nukentėjusiuose regionuose.

Apibendrinant galima teigti, kad mūsų tyrimas rodo, jog reikia nedelsiant imtis veiksmų sausrų poveikiui sušvelninti. Siekiant išspręsti šią problemą, rekomenduojame imtis šių veiksmų.
Pirma, labai svarbu saugoti mūsų miškus. Medžiai atlieka svarbų vaidmenį natūraliame vandens cikle ir dirvožemio sveikatoje, todėl reikia vengti pernelyg didelio miškų kirtimo. Jei reikia, turėtume sodinti naujus medžius vietoj iškirstų. Puiki idėja išsaugoti miškus yra ir medžių sodinimas jų nekertant.
Antra, turime mažinti oro taršą, kad išsaugotume gaivų orą ir aplinkos sveikatą. Siekiant šio tikslo svarbiausia sumažinti išmetamų dujų kiekį, o tai galima padaryti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, galime modernizuoti infrastruktūrinius įrenginius, kad sumažintume jų išmetamų teršalų kiekį, rečiau naudotis automobiliais arba pereiti prie ekologiškų transporto priemonių.
Apibendrinant galima pasakyti, kad būtina nedelsiant imtis veiksmų sausrų poveikiui sušvelninti. Saugodami savo miškus ir mažindami oro taršą galime labai prisidėti prie šio tikslo.

Atsisiųsti projekto plakatą PDF formatu

GALIMAI-PREDIKUOTI-DRAUGYSTĘ-STUDIJANT-APLINKĄ-1.pdf

Projektus kuria komandos ir prisiima visą atsakomybę už bendrus duomenis.
← Visi projektai