Projekto pavadinimas: KANTABRIJA KEIČIA SPALVĄ

Komanda: SAFADETECTIVES

Sagrada Familia   Herrera de Camargo   ISPANIJA   40 Mokinio amžius: 14-15 metų, 16-17 metų

Kodėl ūkininkai vasarą turi šerti gyvulius žiemai skirtais pašarais?

Vykstanti klimato kaita neigiamai veikia Kantabrijos orus ir sutrikdo natūralų kritulių ciklą. Nepaisant to, kad regione vyrauja švelnus klimatas su stabilia temperatūra, vėjais ir kritulių kiekiu, žemės ūkio sektoriui, ypač pieno pramonei, daromas poveikis - mažėja gyvulių ir žemės ūkio produkcijos dalis. Praėjusių metų pavasario sausra sukėlė didelį nerimą ūkininkams, kurie neturėjo pakankamai ganyklų savo gyvuliams. Dėl lietaus trūkumo ūkininkai turėjo naudoti žiemai rezervuotus pašarus gyvulių šėrimui vasarą, nes žalios Kantabrijos pievos priminė stepę. Be to, regiono ūkininkai naudojo nuolatinį drėkinimą, o kai kuriuose kaimuose netgi teko įvesti vandens tiekimo nutraukimą.
Siekiant ištirti ir rasti sprendimus, kaip užkirsti kelią tam, kad Kantabrija neprarastų savo vešlaus žalio kraštovaizdžio, remiantis AEMET (Valstybinės meteorologijos agentūros) duomenimis, buvo atliktas palyginamasis keturių pastarųjų 20 metų mėnesių temperatūros ir kritulių kiekio tyrimas. Be to, naudojantis ESA palydovo EO Browser duomenimis ir vaizdais, buvo įvertintas chlorofilo ir NVDA lygis keliuose vietovės regionuose, ištirta, kaip spalvos indeksas kito priklausomai nuo sezono ir kaip jis sumažėjo pastaraisiais metais.
Galiausiai buvo surengti interviu su Kantabrijos ūkininkais, siekiant sužinoti jų patirtį ir nuomonę. Gauta informacija buvo panaudota lyginant Šiaurės Kastilijos ir Leono ūkininkų perkamų pašarų kainą su pastarųjų kelerių metų kritulių kiekiu, stebint išlaidų didėjimo ir kritulių trūkumo tendenciją.

Remiantis Valstybinės meteorologijos agentūros AEMET duomenimis, buvo atliktas maždaug 20 metų trukmės tyrimas, kurio metu buvo vertinama įvairių metų mėnesių temperatūra, atitinkanti sezoninius pokyčius. Lyginant vienų ir kitų metų grafikus, galima pastebėti, kad rezultatai nėra labai skirtingi, nes analizuojama vidutinė temperatūra. Galima pastebėti, kad kai kuriais mėnesiais lijo daug mažiau nei kitais, tačiau tai yra konkrečios datos. Analizuojant kritulių kiekį atsitinka kažkas panašaus. Stebint duomenis patikrinta, kad tuo pačiu laikotarpiu kritulių gali būti mažiau, bet ne kiekiu, nes kai lyja, tai daugiau nei anksčiau.
Kita vertus, naudojant EO BROWSER palydovą, buvo atlikta NVDA koeficiento analizė, kuria matuojamas chlorofilo indeksas įvairiose Kantabrijos vietovėse. Remiantis spalvos indeksu, buvo patikrinta, kad šiais atvejais jis skiriasi tiek metais, t. y. šiuo metu jis yra mažesnis nei prieš 10 metų, tiek tarp vasaros ir žiemos mėnesių, šiuo atveju pastebimas didesnis kontrastas.
Pokalbiuose su ūkininkais jie tikino, kad klimato kaita pastebima ne tik dėl ganyklų ar temperatūros, bet ir dėl naudojamų pašarų kainų. Kantabrijos gyvulininkystės ūkiai pašarus, vikius ir liucernas perka iš šiaurinės Kastilijos ir Leono srities, esančios pasienyje su Kantabrija. Taigi, remiantis oficialiais Kastilijos pirminio sektoriaus duomenimis, buvo patikrinta, kad per pastaruosius trejus metus dėl kritulių trūkumo pastebima pašarų kainų didėjimo tendencija.
Nors duomenų prieinamumas buvo sudėtingas ir neįtikinamas, galime teigti, kad klimato kaita yra pastebima, todėl reikia apsvarstyti įvairias priemones, kad Kantabrijos žaliosios spalvos neišnyktų.

Padaryta išvada, kad būtina užtikrinti geresnį klimatologinių duomenų prieinamumą, kad piliečiai galėtų su jais susipažinti.
Svarbu ir toliau remti pirminio sektoriaus darbą ir darbuotojus bei didinti jų žinomumą dėl jų svarbos mūsų aplinkoje. Be to, plantacijų sodinimas ir miškų atkūrimas yra svarbūs siekiant išsaugoti ekosistemas. Medžiai yra natūralūs anglies dvideginio absorbentai, sugeriantys didelius anglies dioksido kiekius. Kai medžiai nyksta, jų sulaikoma anglis patenka į atmosferą ir didina šiltnamio efektą, lemiantį klimato kaitą. Vadovaujantis ta pačia nuostata, miškuose reikėtų įrengti priešgaisrines juostas, kad gaisrai taip greitai neišplistų ir taip būtų išsaugomi miškai. Kadangi gaisrai yra viena iš priežasčių, dėl kurių baigiasi gyvūnija ir augmenija toje vietovėje, daroma žala dirvožemiui. Kita vertus, būtų galima įrengti vandens rezervuarus lietaus vandeniui naudoti ir taip turėti galimybę jį naudoti drėkinimui.

https://sites.google.com/d/1vzLQxNkzivFOrErX5bw8wyPy0OomVcSE/p/1GDcQW_qeIai4nX4pa7JrX2IxsC204A5K/edit?pli=1

Atsisiųsti projekto plakatą PDF formatu

Projektus kuria komandos ir prisiima visą atsakomybę už bendrus duomenis.
← Visi projektai