Projekto pavadinimas: Gaisrų įtaka ekosistemoms

Komanda: Gaisras ir ekosistemos

Mokykla José Belchior Viegas   São Brás de Alportel   Portugalija   5 Mokinio amžius: 14-15 metų

Kaip gaisrai keičia dirvožemį ir daro įtaką natūralioms ekosistemoms bei žemės ūkiui Algarvėje?

Kadangi gaisrai Algarvėje yra didelė problema, pagalvojome, kad galėtume parengti projektą, kurio metu galėtume ištirti jų poveikį natūralioms šio regiono žemės ūkio ekosistemoms.
Nusprendėme pradėti nagrinėti "Pordata" ir IPMA statistinius duomenis, kad galėtume nustatyti ryšį tarp bendro kritulių kiekio, šildymo bangų dienų skaičiaus ir gaisrų skaičiaus Algarvėje. Naudodamiesi palydovinėmis nuotraukomis nustatėme 2012 m. didelio gaisro, kuris paveikė mūsų regioną, išdegusį plotą. Taip pat kreipėmės į San Braš de Alportel priešgaisrinę tarnybą, kad išsiaiškintume, kurios daržovių rūšys atsparesnės gaisrams, o kurios mažiau, kurios sudaro natūralias kliūtis gaisrams plisti, o kurios išsisklaido dėl gaisrų, kurios lengviau atsinaujina, taip pat kokį poveikį gaisrai daro dirvožemiui. Taip pat atlikome lauko tyrimą vietovėje, kuri prieš 20 metų patyrė didelį gaisrą. Šį tyrimą organizavo ICNF. Jo metu rinkome neseniai išdegusį dirvožemį ir nepažeistą dirvožemį. Po to atlikome eksperimentą, siekdami išsiaiškinti vandens sulaikymą ir nuosėdų tempimą vandeniu. Taip pat susisiekėme su invazinių augalų (pvz., akacijų) tyrėjais, kad geriau suprastume šiuos augalus ir teisingą jų naikinimo būdą.
Galiausiai vykdėme informacinę ir informavimo veiklą apie tiriamą problematiką.

Mažiausios kritulių vertės Algarvėje buvo 1973 m., 1994 m., 2004 m. ir 2019 m. - metai buvo prieš pat didelį Mončikės gaisrą. Matome, kad su mažu kritulių kiekiu susijęs didelis dienų be lietaus skaičius. 2015 m. pirmą kartą peržengta 300 dienų be lietaus per metus riba. Situacija pasikartojo 2017 ir 2019 m. Nuo 2009 m. taip pat galime įsitikinti, kad padidėjo dienų su šildymo bangomis skaičius. Taigi, galime daryti išvadą, kad pastaraisiais metais sąlygos gaisrams kilti gerokai padidėjo.
Tyrimo metu taip pat išsiaiškinome, kad žoliniai augalai, krūmai, pavyzdžiui, žemuogės, ir medžiai, pavyzdžiui, pušys, akacijos ir eukaliptai, yra palankūs gaisrams. Priešingai, kamštinis ąžuolas, labai būdingas Algarvės augalas, gali būti kliūtis gaisrams plisti. Dirvožemis taip pat nukenčia nuo gaisrų, tampa mažiau derlingas ir išdžiūsta, jam trūksta laiko atgauti savo savybes. Praradęs augalijos apsaugą, dirvožemis yra veikiamas saulės spinduliuotės ir lietaus bei vėjo sukeliamos erozijos.
Mūsų eksperimento metu nepatvirtinome, kad labiausiai išdegusiame dirvožemyje buvo sulaikoma mažiau vandens ir nuosėdos buvo lengviau pašalinamos veikiant vandeniui, nes nedegusiame dirvožemyje buvo labai sausa dėl didelio dienų be lietaus skaičiaus.
Akacijos yra invaziniai augalai, kurie auga Algarvėje ir gali išlikti dirvožemyje bei veikti dešimtmečius. Praėjus mėnesiui po gaisro galime pamatyti mažų augalų, nes gaisras paskatino šių augalų dygimą. Jie sparčiai auga ir turi tam tikrą konkurencinį pranašumą vietinės augmenijos atžvilgiu. Todėl svarbu juos naikinti tinkamais metodais. Vienas iš tokių metodų - pašalinti jų žievę, per ją galime pašalinti floemą ir taip nutraukti išsiskyrusių sulčių cirkuliaciją iš lapų į šaknis. Taip jie žus.
Padarėme išvadą, kad gaisrai turi įtakos dirvožemio kokybei ir derlingumui, taip pat keičia ekosistemas. Šiai problemai spręsti svarbu kontroliuoti invazinių rūšių plitimą ir augalų rūšis, kurios prisideda prie gaisrų plitimo sulaikymo: kamštinius ąžuolus ir augalus, pasižyminčius dideliu gebėjimu atsinaujinti, pavyzdžiui, braškes.

Kadangi mūsų tikslas buvo įspėti gyventojus apie gaisrų pasekmes ir pateikti tam tikrus problemos sprendimo būdus, vykdėme 2 veiklas.
Pirmasis buvo skirtas pradinių klasių moksleiviams, o jį sudarė mūsų parašytos istorijos inscenizacija. Šioje istorijoje pasakojama apie žmogaus veiksmų, lemiančių dirvožemio deflagraciją miškuose, pasekmes. Taip pat parengėme žaidimą, kurį žaisdami su šiais vaikais mokėmės, ką daryti, kad išvengtume gaisro.
Taip pat vykdėme akacijų (invazinių augalų, padedančių plisti gaisrams) kontrolės akciją Fonte Ferrea vietovėje, São Brás de Alportel mieste. Šioje akcijoje dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės. Ši akcija buvo surengta bendradarbiaujant su "Quinta do Peral" ir "Agência Portuguesa do Ambiente". Jo metu buvo surengtas informacinis užsiėmimas apie šių augalų daromą žalą ir mokoma, kaip teisingai juos pašalinti. Užsiėmimas baigėsi akacijų lupimu.

Atsisiųsti projekto plakatą PDF formatu

Projektus kuria komandos ir prisiima visą atsakomybę už bendrus duomenis.
← Visi projektai