Klimato detektyvai 2022-2023 m. projektai


Projekto tema: Atliekos

Projekto pavadinimas: Peržvejojimas

Komanda: L@s protectores

CEIP AZNAITÍN   Jaén   Ispanija   3 Mokinio amžius: 12-13 metų

Tyrimo klausimas

Peržvejojimo pasekmės?

Projekto santrauka
Peržvejojimas

Peržvejojimu vadinama žmonių vykdoma žuvų ar vėžiagyvių pergauda. Tai
Šis reiškinys prasidėjo XX amžiuje ir kelia pavojų aplinkai, nes dėl jo
didelis jūrų ekosistemų pusiausvyros sutrikimas.

Pernelyg intensyvi žvejyba kelia didelę grėsmę jūrų biologinei įvairovei ir ekologinei pusiausvyrai.
Duomenys kelia nerimą. FAO duomenimis, daugiau nei 80% žuvų išteklių, apie kuriuos turima duomenų.
jie išnaudojami.
Didelių plėšrūnų, tokių kaip menkės, tunai ir kardžuvės, gausa sumažėjo 90%. Taip
jei ir toliau žvejosime dabartiniu tempu, mokslininkų skaičiavimais, iki 2048 m. išnyks visų rūšių žuvys.
žuvų jūroje.
Mūsų jūros yra pažeidžiamos ir jautrios, todėl didelis ir staigus egzempliorių skaičiaus pokytis
rūšies gali daryti didelį spaudimą jos ekologinei aplinkai ir pakeisti jos pusiausvyrą.
vandenynuose ir net kitų rūšių maisto grandinėje.

Pagrindiniai rezultatai ir išvados
Žala jūroje

Neteisėta žvejyba ir giliavandenis tralavimas - dvi pagrindinės problemos, dėl kurių jūrų pasaulis tampa vis labiau pereikvojamas. Pastaruoju atveju kalbame apie labai destruktyvų ir netvarų žvejybos būdą: dideli šių laivų tinklai velka vandenyno dugną, naikindami ir gaudydami viską, kas pasitaiko jų kelyje. Nuo 30% iki 60% sugautų žuvų atitinka atsitiktinai sugautas rūšis. Viskas išmetama už borto.

Pernelyg intensyvi žvejyba kelia didelę grėsmę jūrų biologinei įvairovei ir ekologinei pusiausvyrai.
Duomenys kelia nerimą. FAO duomenimis, daugiau nei 80% žuvų išteklių, apie kuriuos turima duomenų, yra išnaudojami.
Didelių plėšrūnų, tokių kaip menkės, tunai ir kardžuvės, gausa sumažėjo 90%. Jei ir toliau žvejosime dabartiniu tempu, mokslininkai apskaičiavo, kad iki 2048 m. jūroje išnyks visų rūšių žuvys.
Mūsų jūros yra pažeidžiamos ir jautrios, todėl didelis ir staigus rūšies individų skaičiaus pokytis gali daryti didelį spaudimą jos ekologinei aplinkai, pakeisti vandenynų pusiausvyrą ir net kitų rūšių mitybos grandinę.

Kas toliau? Veiksmai, kurie padės pakeisti situaciją ir sumažinti problemą
STOP

Pernelyg intensyvi žvejyba, žuvų buveinių nykimas, jūrų tarša ir klimato kaita daro didžiulį neigiamą poveikį jūrų rūšims.
Sprendimas - drastiškai sumažinti pasaulio laivyno žvejybos intensyvumą, žvejybos kvotas valdyti pagal aplinkos ir socialinio tvarumo kriterijus ir plačiau naudoti akvakultūrą bei žuvų ūkius.
Apibendrinant galima teigti, kad pernelyg intensyvi žvejyba turės pražūtingų pasekmių, nebent visi imsimės veiksmų jūrų rūšims apsaugoti.
Net ir mes, vartotojai, galime padėti pirkdami tausojančiu būdu gautas jūros gėrybes ir informuodami draugus bei šeimos narius.
Kadangi jūrų tarša ir klimato kaita taip pat kenkia mūsų vandenynams, turime pereiti prie ekologiškesnio gyvenimo būdo.

Projekto plakatas:

Atsisiųsti projekto plakatą PDF formatu

Projektus kuria komandos ir prisiima visą atsakomybę už bendrus duomenis.
← Visi projektai