Klimato detektyvai 2022-2023 m. projektai


Projekto tema: Klimato kaita

Projekto pavadinimas: Aš saugau mišką! Aš saugau savo miestą!

Komanda: Miško stebėtojai

Salonikų 7-oji gimnazija   Salonikų   Graikija   70 Mokinio amžius: 14-15 metų

Tyrimo klausimas

Ar Salonikų miestui gresia pavojus dėl priemiesčio miškų nykimo ir vis dažnesnių bei intensyvesnių ekstremalių meteorologinių reiškinių?

Projekto santrauka
Gaisrų atvejai Salonikų priemiesčio miškuose per pastaruosius 30 metų.

Salonikų miestas šiaurės rytuose ribojasi su priemiestiniu spygliuočių mišku, kurio plotas - apie 30 000 akrų. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais miškas rodo nykimo požymius. 1997 m. liepos mėn. jis patyrė ekologinę katastrofą, nes sudegė 55% viso jo ploto (16 640 akrų). Nuo to laiko miškas iš esmės buvo atkurtas, tačiau ir toliau pastebimas įvairus spaudimas miško ekosistemai, pavyzdžiui, dažni gaisrai, didelis miško lankytojų atliekų kiekis ir gyvenviečių plėtros tendencija už nustatytų teritorijų ribų. Be to, dėl užsitęsusios energetikos krizės kartais pranešama apie neteisėtą miško kirtimą. Be to, daugelis upelių yra apleisti ir negali saugiai nukreipti didelio vandens kiekio. Galiausiai nuo 2017 m. daug medžių pažeidė žievėgraužis Tomicus piniperda, dėl to jie džiūsta ir juos reikia priverstinai iškirsti, kad būtų išsaugotos sveikos miško dalys.

Daroma prielaida, kad visi šie veiksniai smarkiai blogina miesto miškų būklę, todėl blogėja augalijos kokybė (sergantys medžiai, sumažėjęs spygliuočių tankumas, iškirsti plotai). Tuo pat metu dažniau pasitaiko sausros laikotarpių, kuriuos pertraukia intensyvaus lietaus dienos, kartais lydimos potvynių, keliančių pavojų miestiečių gyvybei ir turtui.

Mūsų nagrinėjama aplinkosaugos problema susijusi su Salonikų miesto miško augalijos būkle ir pastaraisiais metais mūsų regione iškritusių kritulių kiekiu. Tyrėme, ar sumažėjo miško gebėjimas apsaugoti miestą nuo intensyvių kritulių, todėl padidėjo potvynių rizika miesto teritorijoje.

Pagrindiniai rezultatai ir išvados
Kaip matyti iš grafikų, bent jau per pastaruosius 4 metus pastebima tendencija, kad daugėja dienų, kai iškrinta daug kritulių.

Daugiausia tyrėme floros pokyčius, kuriuos lėmė per pastaruosius 30 metų kilę gaisrai. Juos nustatėme naudodamiesi EO naršyklės palydovais. Iš nustatytų gaisrų atvejų nustatėme, kad pats destruktyviausias gaisras įvyko 1997 m. ir išdegino 50% miško. Nuo to laiko miškas iš esmės atsigavo, tačiau per pastaruosius 10 metų dažniau pasitaiko gaisrų, ypač netoli Salonikų aplinkkelio, einančio per mišką (1 pav.). Šiuos įvykius galbūt galima sieti su padidėjusios sausros laikotarpiais ir nuolat didėjančiu eismu aplinkkeliu (vairuotojų, mėtančių cigaretes ant kelio dangos, neatsargumas).

Tuo pačiu metu matavome kritulių kiekį mūsų mieste. Mokiniai pastatė lietaus matuoklius ir užrašė savo matavimus. Ankstesnių metų kritulių kiekio tyrimui duomenis rinkome iš interneto svetainės https://meteosearch.meteo.gr/. Iš sukurtų atitinkamų diagramų padarėme išvadą, kad bent jau per pastaruosius 4 metus pastebima tendencija, kad gausių kritulių dažnėja (2 paveikslas).

Kalbant apie 2016-2018 m. dėl žievėgraužio vabalo atakos miške patirtą degradaciją, jos poveikio nebuvo įmanoma pastebėti naudojant EO Browser palydovus, nes užkrėsti buvo pavieniai medžiai ir jų nebuvo galima aptikti atliekant paremtą analizę. Tačiau lankėmės miške ir pastebėjome tiek dėl vabzdžių, tiek dėl gaisrų nualintus augalijos plotus.

Atlikę tyrimą padarėme išvadą, kad Salonikų miško augmenijos kokybė yra palyginti gera, todėl jis kol kas gali apsaugoti miestą nuo liūčių. Tačiau gaisrai kyla dažnai, todėl kyla pavojus prarasti šį apsaugos skydą.

Kas toliau? Veiksmai, kurie padės pakeisti situaciją ir sumažinti problemą

Mokiniai gali dalyvauti įvairioje veikloje, kuria siekiama apsaugoti aplinką ir pagerinti kaimyninio miško įvaizdį. Keletas idėjų, kurias galima pritaikyti:

1. Bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis galima organizuoti miško valymo kampaniją. Jos tikslas - pašalinti miške paliktas atliekas ir šiukšles.
2. Bendradarbiaujant su miškininkystės departamentu ir savivaldybe, sodinti naujus medžius arba rūpintis esamais miško medžiais.
3. Organizuoti edukacines programas apie aplinką ir biologinę įvairovę, įskaitant pristatymus, užsiėmimus ir apsilankymus miške.
4. Ženklų ir plakatų, stiprinančių supratimą apie miško ir biologinės įvairovės apsaugą, kūrimas.
5. Kurti mokomuosius vaizdo įrašus ar podkastus apie miško ir biologinės įvairovės apsaugą.
6. Sukurti vaizdo įrašus ar ženklus, kurie didintų vairuotojų, važiuojančių Salonikų periferiniu keliu, sąmoningumą, kad jie nemėtytų cigarečių ir šiukšlių iš savo automobilių.

Projekto plakatas:

Atsisiųsti projekto plakatą PDF formatu

Projektus kuria komandos ir prisiima visą atsakomybę už bendrus duomenis.
← Visi projektai