Klimato detektyvai 2022-2023 m. projektai


Projekto tema: Vandenynai

Projekto pavadinimas: Santandero įlankos potvynio aukščio kaita

Komanda: Castroverde B

C. Tetuanas, 47 m.   Santander   Ispanija   3 Mokinio amžius: 14-15 metų

Tyrimo klausimas

Ar kyla jūros lygis Santandero įlankoje?
¿Está subiendo el nivel del mar en la bahía de Santander?

Projekto santrauka

Šiame straipsnyje ištyrėme, ar pastaraisiais metais Santandero įlankoje pakilo jūros lygis. Mūsų hipotezė yra ta, kad potvynio aukštis gali būti tinkamas rodiklis sprendžiant nagrinėjamą problemą, t. y. siekiant nustatyti, ar klimato kaita yra susijusi su jūros lygio kilimu. Siekdami rasti atsakymą į šį klausimą, analizavome didžiausią potvynio aukštį nuo 1992 iki 2021 m., remdamiesi kiekybiniais duomenimis, gautais iš Santandero potvynio matuoklio.
Pastaraisiais metais dėl dabartinio CO2 išmetimo planeta sušilo tiek, kad ištirpo ašigaliai ir atsitraukė ledynai. Dėl žmogaus veiklos suintensyvėjusios klimato kaitos tempas nuo 1993 m. pasaulinio vandenyno lygis pakilo 7 cm, o nuo 1900 m. - 19 cm, kaip pranešė JAV vyriausybė Klimato mokslo specialiojoje ataskaitoje (CSSR), kurią parengė Federalinis mokslo iniciatyvinis komitetas (SSC), sudarytas iš trijų agentūrų (Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos [NASA] ir Energetikos departamento [DOE]) atstovų; taigi, trys pagrindiniai autoriai ir koordinatoriai, kurie visi buvo federaliniai darbuotojai rengiant šią ataskaitą.
Apie šią problemą jau žinojome pasauliniu mastu, tačiau šiuo tyrimu norėjome išsiaiškinti, ar ji jau pastebima vietos lygmeniu, t. y. mūsų įlankoje.
Siekdami išanalizuoti didžiausio potvynio aukščio Santandero pakrantėje tyrimą ir susipažinti su vietos duomenimis, naudojome duomenis iš Puertos del Estado svetainės ( 2023 m. balandžio 21 ir 25 d. konsultacijos).

En este trabajo hemos investigado si el nivel del mar ha subido en la bahía de Santander en los últimos años. Nuestra hipótesis es que la altura de la pleamar puede ser un indicador válido para el problema investigado, que es poder ver si el cambio climático ha tenido algo que ver en la subida de la altura del mar. Para encontrar una respuesta a esta pregunta, hemos analizado la altura máxima de la pleamar desde el año 1992 hasta el año 2021, con los datos cuantitativos obtenidos del mareógrafo de Santander.
En los últimos años las emisiones actuales de CO2 calentaron el planeta hasta propiciar el deshielo de los polos y el retroceso de los glaciares. La velocidad a la que avanza el cambio climático, intensificada por la acción del hombre, ha elevado el nivel del mar a nivel global unos 7 cm desde 1993 y unos 19 cm desde 1900, según recogúnió el Gobierno de EE.UU. en su informe Climate Science Special Report (CSSR) escrito por el Comité Directivo Científico Federal (SSC) El cual tiene representantes de tres agencias (La Administración Nacional de Aeronáutica y del Espacio [NASA] y el Departamento de Energía [DOE]); De aquí los tres autores principales y coordinadores, los cuales eran empleados federales durante el desarrollo de este informe.
Ya era de nuestro conocimiento este problema a nivel global, sin embargo con esta investigación queríamos saber si ya era notable a nivel local, es decir en nuestra bahía.
Para analyzar el estudio de la altura máxima de la pleamar en la costa de Santander y poder verer los datos locales, hemos utilizado datos de la web de Puertos del Estado. ( consultas el 21 y 25 de abril de 2023)

Pagrindiniai rezultatai ir išvados
Gautus rezultatus vaizduojančios diagramos

Pagrindiniai mūsų tyrimo rezultatai pateikti 1 lentelėje, kurioje parodyta potvynio ir atoslūgio raida per tam tikrą laiką (1992-2021 m.). Analizuodami lentelę suprasime, kad 1997-1998 m. potvynio aukštis buvo padidėjęs, tačiau per kitus dešimt metų aukštis buvo mažesnis už vidurkį, kol nuo 2010 m. iki 2021 m. kelios viršūnės viršijo vidurkį.
Rezultatai akivaizdūs: nuo 1992 m. potvynio aukštis, taigi ir jūros lygis Santandero įlankoje padidėjo maždaug 6-7 cm.
Kitą svarbų mūsų tyrimo rezultatą galima matyti iš atsitiktinai parinktų mėnesio grafikų.
Iš šių grafikų matome, kad vasaros ir rudens mėnesiais grafikai nėra ryškūs, tačiau žiemą ir pavasarį matyti, kad potvynio aukštis didėja, nes abiejuose grafikuose yra daug virš vidutinio aukščio viršūnių.

Išvadose teigiama, kad taip, jūros lygis Santandero įlankoje pastaraisiais metais pakilo. Grafikuose ir bendroje lentelėje parodyta, kaip metams bėgant didėjo potvynio aukštis įlankoje. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad pasaulinis jūros kilimas taip pat yra vietinio lygmens problema, nes tai galime stebėti savo įlankoje.

Los principales results de nuestra investigación se pueden apreciar en la tabla 1, la cual muestra la evolución de la pleamar a lo largo del tiempo (1992-2021). Si analyzamos la tabla nos damos cuenta que durante 1997-1998 hubo una subida de la altura de la pleamar, sin embargo durante los siguientes diez años la altura se sitúa por debajo de la media, hasta que a partir del 2010 hasta el 2021 hay varios picos por encima de la media.
Los results son claros; la altura de la pleamar y por lo tanto del nivel del mar en la bahía de Santander ha aumentado desde 1992, aproximadamente entre 6-7cm.
Otro importante resultado que hemos obtenido de nuestra investigación, se puede apreciar con las gráficas mensuales elegidas aleatoriamente.
Con estas gráficas podemos ver ver que durante los meses de verano y otoño las gráficas no llaman la atención, sin embargo durante el invierno y la primavera se puede observar que la altura de la pleamar aumenta, ya que ambas gráficas tiene un gran número de picos por encima de la media.

Las conclusions son que sí, el nivel del mar en la bahía de Santander ha aumentado en los sltimos años. Con las gráficas y la tabla general se puede ver como ha ido aumentando a los largo de los años la altura de la pleamar en la bahía. En conclusión se puede ver como el aumento del mar a nivel global también es un problema a nivel local, ya que lo podemos observar en nuestra propia bahía.

Kas toliau? Veiksmai, kurie padės pakeisti situaciją ir sumažinti problemą

Manome, kad šios problemos sprendimo pagrindas yra būsimų suaugusiųjų gyventojų, t. y. vaikų, sąmoningumo ugdymas, rengiant pokalbius ir projektus, skirtus informuoti apie problemą, su kuria susiduriame. Tačiau manome, kad nepakanka vien tik kalbėti, kad kažkas patrauktų dėmesį, tai turi turėti poveikį, todėl mūsų idėja yra ta, kad, be kalbų, mokyklose, be kitų dalykų, turėtų būti atliekami praktiniai darbai laboratorijose šiltnamio efekto tema.

Kita idėja - geriau šviesti visus, ypač moteris, kurios, jei būtų išsilavinusios, ypač mažiau išsivysčiusiose šalyse, gimdytų mažiau vaikų ir jaunesnio amžiaus, o tai turėtų teigiamą poveikį aplinkai.
Manome, kad kiekvienas žmogus turėtų imtis šių veiksmų:
Kai tik įmanoma, naudokitės viešuoju transportu arba transportu, kuris neišskiria dujų.
Plačiau naudoti ir skleisti atsinaujinančius energijos šaltinius, pavyzdžiui, fotovoltines plokštes.
Vartokite mažiau, daugiau naudokite pakartotinio naudojimo ar perdirbimo būdus.
Namuose, patalpose ar mokyklose naudokite energiją taupančias arba tvarias lemputes.
Mažinkite vandens suvartojimą naudodami dušą, o ne vonią, arba užsukite čiaupą, kai valote dantis.
Atskirkite šiukšles ir išmeskite jas į atitinkamą šiukšlių dėžę.
pakartotinai naudokite plastiką, pavyzdžiui, plastikinius maišelius ar plastikinius butelius, arba geriau, jei jo nenaudojame, vietoj plastikinių maišelių naudokite medžiaginius maišelius.

Nosotros creemos que la base para solucionar el problema es concienciar a la futura población adulta, es decir los niños con charlar y proyectos para dar a conocer el problema al cual nos enfrentamos. Sin embargo creemos que no basta con dar una charla, para que algo llame la atención tiene que ser impactante, por lo que nuestra idea es que se hicieran además de las charlas, en los colegios, se hicieran prácticas en los laboratorios sobre el efecto invernadero entre otros.

Otra idea es educar mejor y a todo el mundo, en especial a las mujeres las cuales si fueran educadas, sobre todo en los países menos desarrollados, estas tendrían menos hijos y a edades menos tempranas, lo cual tendría un buen impacto medioambiental.
A nivel individual creemos que todos deberiamos tomar las siguientes medidas:
Utilizar siempre que se pueda el transporte público, o un transporte que no produzca emisiones de gas.
Hacer más uso y divulgar la obtención de energía a través de las energías renovables, como paneles fotovoltaicos.
Vartokite mažiau, daugiau naudokite pakartotinio naudojimo ar recikliavimo būdą.
En las casas, locales o colegios poner bombillas que consumen menos o que sean sostenibles.
Reducir el uso de agua, duchándonos en vez de bañarnos o cuando nos lavemos los dientes apagar el grifo.
Separar la basura, y tirarla en cada basura correspondiente.
Reutilizar el plástico, como las bolsas o las botellas de plástico o mejor si no hacemos usos de esta con bolsas de tela en vez de plástico.

Kitas turinys:

Projekto plakatas:

Atsisiųsti projekto plakatą PDF formatu

Šis projektas buvo automatiškai išverstas į anglų kalbą.
Projektus kuria komandos ir prisiima visą atsakomybę už bendrus duomenis.
← Visi projektai